Ką veikti šaltais ir tamsiais rudens vakarais arba Eleonor Hodgman Porter “Poliana“

Sveiki, čia Viktorija 🙂 Kadangi šį semestrą studijuoju užsienio vaikų literatūrą (nuostabus kursas VU Filologijos fakultete!), iš manęs būtinai sulauksite bent kelių būtent šios srities rekomendacijų. Priežastys kelios: literatūros, kurią turiu perskaityti, tiek daug, kad kažkam kitam nelabai turiu laiko ir ji tokia gera, kad negaliu nepasidalinti. Pirmąją rekomendaciją matote pavadinime.

Apie Eleonor Hodgman Porter ir jos “Polianą“ pirmąkart išgirdau būtent pasirinkusi užsienio vaikų literatūros kursą. Vaikystėje mūsų keliai nesusikirto, bet aš džiaugiuosi (nuoroda į knygą), kad atradau ją bent jau dabar. Nežinau, ar E. H. Porter nėra itin gerai žinoma Lietuvoje, ar vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje skaičiau kitokio tipo literatūrą, tačiau apie autorę girdėjusi nebuvau. O gaila. “Poliana“ išgarsino E. H. Porter visame pasaulyje ir autorei pelnė vienos ryškiausių XXa. rašytojų titulą. Perskaičiusi knygą suprantu kodėl 🙂

cdb_poliana_p1

Pats knygos viršelis nurodo tam tikrą skaitytojų auditoriją, nes knyga išleista serijoje “10+“.  Ir nors manau, kad ši serija yra puiki, nes lietuvių vaikams pateikia išties vertingų kūrinių, tinkančių jų amžiui, ji anaiptol nenurodo vienintelės skaitytojų auditorijos. “Polianos“ mielai klausytųsi penkiametis, bet taip pat mielai ją skaitytų ir jo močiutė (ir ne vien dėl to, kad reikia). Nuo tikslinės skaitytojų auditorijos nutolusi dešimtmečiu, skaitydama “Polianą“ puikiai jaučiausi ir kategorijoje “20+“. Ir ne tik kad skaičiau susidomėjusi , bet išmokau ir kai ką naujo. Ar tikėjausi, kad knyga vaikams man ne tik patiks, bet ir pradės naują įprotį, kuriuo vadovaujuosi jau mėnesį? Ne. Ar taip nutiko? Tikrai taip.

Pagrindinė knygos veikėja, našlaitė Poliana po tėčio mirties persikrausto gyventi pas savo vienišą tetą Polę. Poliana – žavus vaikas, ji nesitveria džiaugsmu, nenustygsta vietoje ir nuolat kažką veikia. Atrodo, kad mergaitei nėra nieko neįmanomo, ji nesutinka su suaugusių gyvenimo normomis ir nuolat jomis stebisi. Polianos teta Polė – visiška mergaitės priešingybė. Ji  vieniša moteris, kuri, rodos, geriausius savo metus jau pragyveno ir daugiau iš savo gyvenimo nelabai ko ir tikisi. Teta Polė veikia iš pareigos, o ne iš noro ką nors daryti. Ir ji ne viena tokia. Didžioji dauguma knygos veikėjų yra suaugusieji, susikomplikavę savo gyvenimus. Šioje niūrios pareigos, visuomenės normų ir vaikiško naivumo bei džiugesio opozicijoje vyksta pagrindinis veiksmas.

Kadangi “Poliana“ lyg ir vaikų knygą, suaugęs skaitytojas jau iš anksto nujaučia, kas laimės, krūva suaugusiųjų, ar vienas labai įtaigus vaikas, tačiau pabaigos nujautimas nė kiek negadina knygos siužeto vingių. Vaikams aktualus knygos veiksmas, suaugusiems – tai, kaip pasakojama. Bent jau taip buvo man. Pagrindinis knygos motyvas (ir pamoka) – džiaugsmo žaidimas, kurio Polianą išmoko jos tėtis. Kadangi šis yra dvasininkas, kiekvieną mėnesį sulaukia misionierių siuntinio. Vieną kartą Poliana labai tikisi siuntinyje rasti lėlę, tačiau vietoj jos randa ramentus. Kaip ir kiekviena maža mergaitė ji labai nuliūsta, tačiau tėtis liepia džiaugtis net ir ramentais. Kodėl?  NES JAI JŲ NEREIKIA! Būtent tokiu džiaugsmo principu ir veikia visa knyga, keisdama Polianos gyvenimą autorė moko šį žaidimą žaisti ir skaitytoją.

Galbūt neįprasta suaugusių žmonių tinklaraštyje, kur rašome  apie “rimtas knygas“ rasti ir knygų vaikams aprašymus, tačiau aš tikiu ir visuomet tikėsiu, kad kiekviena knyga yra universali ir neturi konkrečios skaitytojų auditorijos. Ar planuoju “Polianą“ skaityti darkart? Taip. Ar rekomenduočiau draugams? Taip (jei tik jie turėtų laiko). Ar kada nors skaitysiu ją savo vaikams? Irgi taip. Žinau, kaip sunku prikalbinti nepažįstamąjį skaityti ar daryti kažką, ką tu nori ir tai nėra mano tikslas. Tai, ko labiausiai siekiu šiuo post’u yra įkalbėti bent vieną žmogų įsirašyti “Polianą“ į tą nesibaigiantį “must read“ sąrašiuką, kurį visi turime. O po to “Poliana“ pati ateis į to žmogaus gyvenimą ir padarys savo 🙂

P.S. jei  “Poliana“ (ar kuri kita mūsų rekomenduota knyga) atsidūrė tavo “must read“ sąraše, pranešk, mes labai apsidžiaugsim žinodamos, kad kažką darom teisingai 🙂

Gražios dienos!

Viktorija

viktorijos

Reklama

Įrašo “Ką veikti šaltais ir tamsiais rudens vakarais arba Eleonor Hodgman Porter “Poliana“” komentarų: 1

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s