Kiogeno teatras

Rugsėjo mėnesį turėjau galimybę sužinoti šį tą naujo apie paslaptingąją Japoniją. Mykolo Riomerio universitete buvo surengta nemokama Kiogeno paskaita bei spektaklis pavadinimu „Ne On Gioku“ („Dainavimas gulint“). Likau sužavėta tuo, ką pamačiau, todėl skubu pasidalinti, kol dar įspūdžiai yra „švieži“.

33Greičiausiai reikėtų pradėti nuo to, kas yra tas kiogenas. Kiogenas – tradicinis japonų komiškas vaidinimas, atsiradęs kartu su No teatru (XIV – XVI a.). Ir vis dėlto šie du teatrai yra visiškai skirtingi. No teatro spektakliai dažniausiai yra tragiški, atliekami su šokiu bei muzika, tuo tarpu kiogeno spektakliai – kupini juokingų dialogų. Kartais gali atrodyti, jog klasikinis teatras yra sunkiai suprantamas, tačiau kiogenas yra visiškai kitoks. Stebint pasirodymus žiūrovams neliks nieko kito kaip tik juoktis ir džiaugtis spektakliu.

Kiogeno vaidinimų pagrindinė užduotis yra panaši kaip ir cirko klounų – sumažinti žiūrovų įtampą. Pagrinde vyrauja temos iš kasdienio žmonių gyvenimo. Pripažinkime, mūsų gyvenimai momentais būna net itin juokingi bei komiški, ypač mūsų nesėkmės, kivirčai tarp vyro ir žmonos ir pan.

11Trumpai apie spektaklį „Ne On Gioku“. Situacija tokia, kad šeimininkas išgirsta jaunuolio Taro dainavimą ir panūsta pakviesti jį padainuoti pas save. Iš pradžių Taro neigia, jog moka dainuoti, bet galiausiai kamantinėjamas prisipažįsta, jog tai tikrai buvo jis. Šeimininkas paprašo jaunuolį padainuoti, Taro sutinka, tačiau perspėja, kad dainuodamas turi kelis blogus įpročius. Pirmiausia, jis gali dainuoti tik išgėręs. Šeimininkas atneša sakės. Taro nieko prieš padainuoti, tačiau tuo pat metu suvokia, jog jei šeimininkui patiks, jis lieps jaunuoliui dainuoti lankantis svečiams, o to Taro nenori, tad bando surasti kitus būdus išsisukti nuo dainavimo.

Išgėręs daugiau nei turėtų išgerti, Taro praneša, jog dainuoja tik tuomet, kuomet jo galva yra ant žmonos kelių. Jaunuolis prašo šeimininko palaukti kitos progos, kai ateis Taro žmona. Šeimininkas atsisako ir pasiūlo atsigulti ant jo kelių. Taro atsisako, sakydamas, jog tai nepriimtina, bet šeimininkas reikalauja ir Taro nusileidžia.

Taro padainuoja trumpą dainelę. Šeimininkas patenkintas, bet prašo dabar padainuoti stovint. Taro atsisako, sakydamas, jog tuomet praras balsą. Vis dėlto šeimininkas nori patikrinti ar tai tiesa… O toliau jau prasideda linksmoji dalis, kurią paliksiu jūsų vaizduotei.

22

Trumpai, spektaklis be galo nuotaikingas ir linksmas, tikrai nebuvo ne vieno surūgusio veido. Žinoma, pagrindinė kalba – japonų, tačiau atsižvelgta į tokius kaip aš, kurie žino vos vieną kitą žodį, todėl buvo paruošti subtitrai. Vis dėlto, net jei nebūtų vertimo, viskas yra itin gražiai suvaidinta ir pagrindinė mintis aiški. Ant scenos vyrauja minimalizmas, tad ta pati vėduoklė vienoje scenoje gali turėti kelis „vaidmenis“ (padėklas, arbatinukas, puodukas, buteliukas ir pan.), tačiau tai tikrai nejaukia bendro suvokimo. Aktorių kostiumai tikrai unikalūs (rankų darbo) ir malonūs akiai, teko garbės nufotografuoti aktorius su jais. Ir žinoma, didžiausią įspūdį man paliko balso paruošimas, skambus ir aidintis visoje salėje.

Patarčiau visiems, jei tik pasitaikys proga, pasigrožėti kiogeno spektakliu, tai unikalus teatro menas, kuris radikaliai skiriasi nuo to, kurį aš esu pratusi matyti. Ir žinoma, tai tikrai praturtins pasaulėžiūrą bei pakels nuotaiką.

 

P.S. Nuotraukos iš asmeninio archyvo.

miau

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s