Sandra Brown „Pavydas“

Neketinau šios knygos skaityti, ji pas mane atsirado spontaniškai, kuomet su drauge bibliotekoje nutarėm pažaisti „Aš išrinksiu, ką tu turi perskaityti“. Draugė minėjo, jog knygą skaitė dar mokyklos laikais ir ji jai labai patiko. Be to, mane sugundė ir tai, kad knyga priskiriama detektyvų žanrui. Dar niekada neteko skaityti S. Brown knygų, tai ši man pirmoji. Ir ką, aš perskaičiau, spjaudžiausi ugnimi, bet kvailo principo vedama perskaičiau knygą iki galo.

wpid-sandra-brown-pavydas

Knygų (bendrąja prasme) mėgėjams bei rašytojams ši knyga turėtų patikti savo siužeto linija. Marisa Materli – Ryd yra gyvos pasaulio leidybos legendos Danielio Materlio dukra bei geriausio bestselerio autoriaus Nojaus Rydo žmona. Jos gyvenimas nėra kažkuo ypatingas, greičiausiai toks pats kaip ir kitų pasaulio moterų: namai – darbas – namai – darbas. Marisa, kaip ir didžioji dalis moterų, nori būti mylima ir mylėti, tačiau jos vyras, anuomet buvęs tikras mergišius, todėl kartas nuo karto ją aplanko mintis, jog Nojus slapta su kažkuo susitikinėja, tad iškelia pavydo sceną, kurią vyras stengiasi taikiai išspręsti.

Ir vis dėlto, visas moters gyvenimas pasikeičia, kuomet jai į rankas papuola paslaptingojo P. M. E. prologas, kuris tuojau patraukia Marisos bei jos tėvo dėmesį. Jie abu jaučia, jog „Pavydas“ gali tapti pasauliniu bestseleriu bei sulaukti daug dėmesio. Moteris nieko nelaukdama susiruošia į kelionę ieškoti paslaptingojo autoriaus ir tokiu būtu susipažįsta su Parkeriu Evansu, kuris tikrai nėra dovana. Vyras turi itin bjaurų charakterį, yra linkęs užgaulioti bei nevengia nepadorių užuominų. Ir viską vainikuoja tai, kad Parkeris linkęs nutylėti savo praeitį ir, žinoma, meluoti. Ir nepaisant visų Parkelio trūkumų, Marisa, kaip itin gera redaktore, ryžtasi bendradarbiauti su rašytoju ir redaguoti jo knygą apie du draugus, kurių draugystė baigiasi siautulingu lėbavimų vandenyne, tačiau krantus pasiekia tik vienas iš jų.

Parkeris su kiekvienu skyriumi vis labiau kursto Marisos susidomėjimą kūrinių, kol ilgainiui paverčia savo plano marionete, prie kurio taip įnirtingai triūsė. Žinoma, viską apsunkina tai, jog vyras įsimyli Marisą, ilgainiui ir ji pradeda jausti panašius jausmus vyrui, kuris negaili jai seksualių užuominų, o juk ji laimingai ištekėjusi moteris… Tuomet Parkeliui kyla klausimas, kas svarbiau? Meilė? Ar kerštas?

Savo aprašymą nutrauksiu šioje vietoje, nes tolimesnės knygos detalės, mano galva, yra įdomiausios. Vis dėlto, turiu pastebėti, jog knygos idėja, knyga knygoje, yra šis tas unikalaus ir man iki šiol dar neteko nieko panašaus skaityti ar matyti. Kita vertus, įpusėjusi knygą pajaučiau keistą norą viską mesti, nes siužetas užtęstas, tas pats per tą patį ir ne žingsnio pirmyn. Skaitant susidarė įspūdis, jog papildomi puslapiai rašyti tik tam, kad būtų daugiau puslapių, o ne praturtintų kūrinį. Taip pat manęs nesužavėjo buitinė kalba, kuri sumenkino bendrą knygos vaizdą. Visgi labiausiai man krito erotinės scenos, kurių knygos puslapiuose gausu… Nesu erotikos mėgėja, mano galva tai pigus būdas papirkti publiką, tačiau juk visi mes skirtingi ir turime teisę į savo nuomonę. Vis dėlto, knygos nepatarčiau skaityti jaunesniems nei 16 metų skaitytojams  (bent jau mano sąžinė to neleistų).

Turiu pripažinti, jog imdama šią knygą į rankas galvojau, jog kažkas tikrai bus nužudytas ir gausiu malonumą tyrinėti žmogžudystę, tačiau šis detektyvas kiek subtilesnis ir sakyčiau turi kur kas daugiau romano (ar net erotinio romano) elementų nei detektyvo. Nors tai ir buvo mano pirmoji pažintis su autore, galiu pastebėti, jog S. Brown unikali tuo, kad savo kūryboje sugeba suderinti įtampa, detektyvinę liniją, meilės istorijas, atviras erotines scenas bei išlaikyti paslaptį bei intrigą iki paskutinio skyriaus. Taip pat turiu pripažinti, kad pati „Pavydo“ idėja – unikali. Tirti žmogžudystę ne knygos eigoje, o knygoje aprašytos knygos eigoje. Patarčiau perskaityti šią knygą vien dėl pabaigos, kuri man buvo maloni staigmena. Dažniausiai galiu nuspėti knygos baigtį, o S. Brown paruošė malonią staigmeną skaitytojams, o visų svarbiausia – ji logiška, nėra “išplėšta“ iš konteksto ir priklijuota vien tam, kad šokiruoti skaitytoją. Todėl vien dėl unikalios pabaigos verta skaityti šią knygą. Tikrai nepasigailėsite.

 

blogs

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s