Kambarys (The Room)

Sveiki, šiandien norėčiau su jumis pasidalinti savo nuomone apie filmą “The Room“, kuris jau kelis mėnesius gyvena kažkur mano smegenų užkaboriuose. Kad jau ten išliko, tai reiškia, kad filmas geras 🙂 Ir ne, tai nėra tas sroomimage3iaubingas Tommy Wiseau “šedevras“, ekranizuotas 2003m., kurį jis ir režisuoja, ir vaidina. Pasakosiu apie “The Room“, kurį žiūrovai išvydo 2015-aisiais.

Filmas – Emmos Donoghue knygos, tuo pačiu pavadinimu, adaptacija. Didelė dalis  veiksmo vyksta vienoje patalpoje. Tai pašiūrės kambarys, kuriame įkalinti  penkiametis Jack’as ir jo 24-ių metų mama Joy. Prieš septynerius metus, tuomet vos septyniolikos, mergina buvo pagrobta ir įkalinta pašiūrėje, kurioje kentėjo įvairiapusę prievartą. Pašiūrės kambaryje gimsta ir Jack’as – biologinis pagrobėjo sūnus. Istorija jau dabar gana ypatinga, tačiau būtent čia į niūrią ir depresišką aplinką knygos siužeto autorė įpina magijos elemantą – Joy sūnui nepasakoja apie tikrą pasaulį, ji berniukui sukuria pasaką, kurioje jų kambarys yra visas pasaulis, kiekvienas jo kampas lyg atskira šalis, jų įkalintojas – kažkas panašaus į Dievą, o dangus, kurį jie mato pro stoglangį – rojus, kurį abu galbūt pasieks. Taip aiškindama kasdienę aplinką moteris sūnui sukuria visatą, kuri leidžia jam gyventi normalų gyvenimą tiek, kiek minėtose aplinkybėse įmanoma. Jack’o vaikystė pačiam berniukui yra magiška.

e6f3ead9-04c6-4c63-8881-569c9a691dfa

Visą tą laiką Joy kuria planą, kaip ištrūkti iš kambario, jei ne pačiai, tai bent jau išlaisvinti sūnų. Galop reali idėja šauna į galvą, tačiau ji išpildoma tik su berniuko pagalba. Joy turi berniukui papasakoti tiesą, kad kambarys nėra viskas, kas egzistuoja, kad pasaulis didelis ir įvairus, kad jis neturi keturių sienų ir tokiam vaikui kaip Jack’as yra beveik begalinis. Berniukas, kurio pasaulio įsivaizdavimas visiškai griūva patiria didelį šoką. Iš pradžių jis kaltina motiną melu, nes nenori suprasti, jog pasaulis už kambario iš tiesų egzistuoja, tačiau būdamas jautriu ir protingu vaiku ilgainiui supranta. Manau, jog berniukas jau kurį laiką jautė, jog pasaulyje yra kažkas daugiau.

image-4-room

 

Taigi Jack’as ir Joy atsiduria laisvėje (nepasakosiu kaip tiems, kuriems patinka intriga) ir joje jaučiasi lygiai taip, kaip galime įsivaizduoti. Septynerius metus, arba visą savo gyvenimą praleidus tamsioje lūšnoje, kur trūksta visko ir staiga patekus į namus, kuriuose visko apstu (pasirodo, jog Joy yra kilusi iš pasiturinčios šeimos, pas kurią ir grįžta) iškyla daug sunkumų. Joy, matydama sūnaus būklę susiduria su klausimu, kodėl pasiliko savo vaiką kartu su ja būti kambaryje, kai galėjo jį iškart gimusį atiduoti savo pagrobėjui, kuris galbūt berniuką paliktų vaikų namuose. Šie ir kiti sunkumai puikiai parodomi antrojoje filmo dalyje.

151013_mov_room-room_day40-0056_rgb-jpg-crop-promo-xlarge2

Filmas mane sužavėjo savo tikrumu ir psichologizmu. Stebint veikėjus kambaryje pati jaučiausi uždaryta, o vėliau kartu su veikėjais išgyvenau berniuko ir jo mamos dramą. Rekomenduoju visiems, kuriems patinka gilūs ir tamsūs filmai, kurių kartais sunku nusikratyti. Matot, nešiojuosi jau kelis mėnesius 🙂

 

viktorijos

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s