Spragtukas – garsiausias riešutų gliaudytojas

Sveiki visi! Visiems mums Spragtuko personažas yra gerai pažįstamas, vieni jį skaitė, kiti matė, o treti girdėjo iš draugų, tėvų ar kitų šaltinių. Kad ir kaip bebūtų, jis yra nemirštanti klasika, kurią norom nenorom, bet teko girdėti visiems. Vieni sakytų, jog Spragtukas ne ką mažiau asocijuojasi su Kalėdomis nei Kalėdų senelis, kuris jau yra gana nuvalkiota švenčių asociacija, tuo tarpu Spragtukas – nauja tradicija. Kodėl?

10539_show_landscape_large_01

Šiandien Spragtukas yra geriausiai žinomas kaip baletas, kuriam muziką sukūrė vienas žymiausių rusų kompozitorių Piotras Čaikovskis. Lietuvoje šis baletas pirmą kartą parodytas 1928 metais.

Baleto siužetas nėra toks daugiasluoksnis kaip pasakos, jame dominuoja muzika ir šokėjų pasirodymai. Baletui labai daug įtakos turi Piotro Čaikovskio muzika, ji diktuoja taisykles, jei pagal muzika vienoj vietoj turi būti gėlių valsas ar snaigių šokis, tai jis ten ir bus, nieko nepakeisi. Ta prasme visi Spragtuko pastatymai yra labai panašūs, tačiau kiekvienas choreografas kiekvienam pasirodymui suteikia kažką savito. Pavyzdžiui, mano balete yra ne pelių karalius, o pelių karalienė. –

lenkų choreografas Krzysztof Pastor

Vis dėlto Spragtuko personažas užgimė pasakoje, garsiausiam pasaulyje riešutų gliautytojui šiemet sukanka 200 metų. Pirmą kartą gyvenimui jis buvo prikeltas 1816 metais, kai vokiečių rašytojas Ernst Theodor Wilhelm Hoffmann išleido vieną žymiausių savo kūrinių – pasaką „Spragtukas ir pelių karalius“. Pasak vaikų literatūros tyrinėtojo Kęstučio Urbos, ši pasaka – sudėtingas kūrinys, todėl Spragtuko personažas ir tampa įdomus bei patrauklus plačiai publikai – tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Tai yra kūrinys, kurį Hoffmann rašydamas nedarė jokių nuolaidų vaikams. Jo pasakos suaugusiems, kurių jis daug parašė, ir dvi pasakos vaikams, pagal savo struktūra nėra kuo nors paprastesnės.

– vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba

Vaikų literatūros tyrinėtojas taip pat pastebi, jog šis kūrinys nėra skirtas visiems vaikams, o tik turintiems lakią vaizduotę. Jis pasakoja, kad šią pasaką sukurti paskatino Hoffmann draugo vaikai, su kuriais jis dažnai bendravo.

Toje šeimoje gyveno Marija ir Fricas, o toje knygoje taip pat yra tokie personažai. Ir dar yra rašoma, jog jį (Hoffmann) vaikai labai mėgo ir štai jis gamindavo įvairiausias pilis ir žaislus ir skatino jų vaizduotę. Įkvėptas šio bendravimo jis staiga parašė šią pasaką apie Spragtuką ir pelių karalių.

– vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba

Nors skaityti pasaką apie Spragtuką galima bet kuriuo metų laiku, literatūros tyrinėtojas teigia, kad dažniausiai ji būna atverčiama prieš Kalėdas.

Hoffmann pasaka turbūt yra pirmoji (gal pasaulyje) Kalėdų pasaka, nors ta Kalėdų pasakų tradicija labiau anglų kultūrai priskiriama, bet Hoffmann daug anksčiau tą kūrinį sukūrė.

– vaikų literatūros tyrinėtojas Kęstutis Urba

Remiantis Hoffmann kūriniu statomi ne tik baletai, bet ir animaciniai filmukai bei meniniai filmai. Ir nors Spragtukas, kaip personažas, Lietuvoje dar tik skinasi kelią, Vakaruose jis yra neatsiejamas žiemos švenčių atributas.

 

Visa informacija yra paimta iš LRT „Labas rytas, Lietuva“ laidos (2016 – 12 – 14) .

 

miau

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s