Arthur Conan Doyle “Užrašai apie Šerloką Holmsą“

Sveiki visi, rodosi, jog jau visą amžių nesu aprašiusi jokios knygos, tad skubu tai pakeisti. Vasaros metu turėjau progos perskaityti ne vieną gerą knygą, tad atėjo metas man išsirinkti vieną iš jų ir trumpai ją jums pristatyti! Vis dėlto, ar jums taip nebūna, kad perskaitote knygą, ji jums patinka (bent jau protu suprantate, kad knyga tikrai gera), tačiau kai reikia ką nors apie ją papasakoti nerandate žodžių? Būtent taip pastaruoju metu aš jaučiuosi.

ddd7ba5b86b8a210ecc3b3d5cc635fcf

Citata, kuri puikiai atspindi knygos esmę 🙂

Knyga, kuri man paliko vieną iš maloniausių jausmų, – Arthur Conan Doyle „Užrašai apie Šerloką Holmsą“. Manau, jog šios knygos net nereikia pristatinėti, visi daugiau ar mažiau yra girdėję (arba matę) apie didų seklį bei avantiūristą Šerloką, kuris įmina visas painiausias bylas naudodamas  dedukcijos būdą (beveik kaip aš rašydama rašto darbus :D). Šis žmogus pasitiki tik racionaliu protu, nedaro skubotų išvadų ir niekada nenuvertina savo varžovo. Jis kruopščiai pina savo tinklus, kad nusikaltėlis jau negebėtų pabėgti, todėl būdamas visada keliais žingsniais priešaky Šerlokas visada laimi.

Aš esu itin didelė detektyvų mėgėja, galiu drąsiai sakyti, jog ilgą laiką skaičiau tik juos, tačiau ilgainiui net jie man nusibodo. Juose visuose atsirado kažkas, kas vertė mane vartytis akis ir nuobodžiauti. Kažkuriuo momentu, visi detektyvai tapo panašūs ir nebeteikė malonumo. Tuomet nutariau pamėginti A. C. Doyle kūrybą, galų gale klasika beveik niekada manęs nėra nuvylusi. Ir žinot ką? Knyga man pasirodė tokia lengva, tokia maloni, momentais net komiška, kad jaučiau gryną malonumą ją skaitydama. Autorius priartino skaitytoją, tartum ir jis dalyvautų nusikaltimo tyrime, kartais net kreipiasi į skaitytoją. Priešingai negu kiti detektyvai, „Užrašai apie Šerloką Holmsą“ neapkrauna nereikalingomis dramomis, romanais ar spėlionėmis, kas būtų jeigu būtų, šis kūrinys tai detektyvas, kurio siužeto linija nenukrypsta nuo pagrindinės minties – įminti mįslę. Greičiausiai tuo mane ir papirko ši knyga.

Ir kas įdomiausia, nors šioje knygoje buvo daugybė skyrelių apie skirtingus nusikaltimus, buvo gana sunku nuspėti nusikaltėlį (nors kartais ir galima numanyti detales). Taip pat džiugino, jog visi nusikaltėliai turi konkretų motyvą (priešingai negu mano anksčiau skaitytame T. Gerritsen „Sergėtojas“).

Trumpai, knyga tikra verta dėmesio. Vis dėlto, jei ieškote knygos, kuri būtų kupina įtampos ar dramos, tuomet siūlau kiek palūkėti ir atidėti „Užrašus apie Šerloką Holmsą“ vėlesniam laikui, nes to jūs čia nerasite. Tai išties ramaus siužeto pasakojimas apie XIX – XX a. Anglijos seklį. Kitaip, jei jums patinka dėlioti dėliones, knyga tikrai nepaliks jūsų abejingų!

Gražios dienos!

miau

 

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s