Edgar Allan Poe „Auksinis vabalas“

Greičiausiai dauguma yra girdėję apie Poe ir kūrybą. Ši pavardė dažnai siejama su gotikine literatūra, o pats rašytojas laikomas detektyvo ir mokslinės fantastikos žanrų pradininku. Jis vienas iš pirmųjų ėmęs rašyti trumpus apsakymus, kuriuose atsiskleidžiama beribė vaizduotė, fantastiška išmonė ir siaubo elementai. Poe kūryboje galima surasti pamišėlių, kerštautojų, žudikų, moterų prisikeliančių iš mirties daug kitų įdomių istorijų.

Pats Poe buvo užsibrėžęs tikslą – gyventi iš savo rašymo, tačiau deja ši profesija neatnešė vyrui daug turtu, priešingai – pasmerkė jį nepritekliui ir skurdui. Kita vertus, kaip dažniausiai ir nutinka, geriausi rašytojai yra pripažįstami tik po savo mirties, panašiai ir su Poe. Dabar autoriaus vardu pavadinta premija apdovanojami geriausi mistikos žanro kūriniai.

Mano pirmoji pažintis su Poe buvo animacinio filmuko „The Simpsons“ metu, kuomet rodė Poe „Varnas“ adaptaciją, po kurios perskaičiau originalą. Kiek vėliau perskaičiau apsakymą „Juodas katinas“ . Man patiko tamsus ir šiurpą keliantis Poe rašymo stilius, tad nutariau paieškoti kitų jo kūrinių ir džiaugiuosi suradusi „Auksinį vabalą“.

IMG_20180309_184556_375

„Auksinis vabalas“ – populiariausių Edgaro Allano Poe apsakymų rinkinys, kuriam pavadinimą suteikė dar autoriaus laikais skaitomiausiu kūriniu tapęs apsakymas, kuriame pasakojama apie Viljamą Legrandą, kuriam įkanda ausinis vabalas. Viljamą apsėda mintis ieškoti paslėpto lobio, o į pagalbą pasikviečia savo draugą, kuris neužilgo ima abejoti savo draugo sveika nuovoka ir įnirtingai siūlo kreiptis pagalbos (kaip ir Viljamo tarnas Jupiteris).

Taip pat šioje knygoje rasite dar aštuonias istorijas. Vienos įdomesnės, kitos kasdieniškesnės, tačiau visos vertos dėmesio. Žinoma, reikia sutikti, kad mistikos ir siaubo supratimas, kuris buvo XIX a. ir yra dabar, ryškiai skiriasi, tad ir Poe kūriniai postmoderniam skaitytojui nėra tokie šiurpulingi, tačiau vis vien sugeba žavėti savo tamsa ir paslaptimi.

Man kyla įtarimas, jog Arthur Conan Doyle sukūrė Šerloką Holmsą būtent pagal Poe veikėją Dupeną, nes jie tartum skirtingų laikmečių broliai. Abu šie veikėjai vadovaujasi dedukciniu mąstymu ir analizuoja painiausias mįsles lyg gliaudytų riešutus.

Vis dėlto, kai kurie Poe pasakojimai man pasirodė sausoki, kitaip – sunkiai skaitėsi ir buvo gana nuobodu. Taip pat rašytojas turi polinkį rašyti ilgais sakiniais, kas reikalauja didesnės skaitytojo koncentracijos. Poe yra iš tų autorių, kurie mėgsta savo kūriniuose įdėti daug konteksto informacijos, kad geriau apibūdintų situaciją, vietomis man šios informacijos buvo per daug, tad vėl, pasunkino skaitymą ir kėlė nuobodulį. Bendrai, Poe turi savitą rašymo stilių, kuri vieniems gali patikti (man), o kitiems ne.

Kita vertus, aš mėgstu detektyvus, tačiau nesu mistikos mėgėja, tad man Poe „misticizmai“ pasirodė visai švelnūs, ką jau kalbėti, jog beveik viską galima buvo paaiškinti sveika nuovoka (šioje knygoje išimtis būtų tik „Ašerių namų žlugimas“). Atsižvelgiant į Poe laikmečio kontekstą, manau, jog jo darbai yra tikri šedevrai, jis moka taip susukti veiksmą, taip viską supainioti, kad skaitytojui sunku susigaudyti kas ir kaip, kol jam tai nėra paaiškinama. Taip pat momentais Poe verčia šiurpus bėgioti kūnu ir laužyti galva, kaip čia taip viskas vyksta. Lyginant rašytojo kūrinius su šių dienų detektyvais (mistikos neskaitau, tai negaliu vertinti), galima pastebėti ryškų skirtumą, tačiau man visada smagu nusigauti prie ištakų.

Bendrai, knyga man patiko. Vienomis buvo nuobodoka, tačiau vieni apsakymai kompensuoja kitus. Taip jau mano gyvenimas susiklostė, jog dažniausiai knygas skaitau viešajame transporte, tad galiu garantuoti, jog man kelionės neprailgo su „Auksiniu vabalu“. Ši knyga tikrai turėtų patikti tiems, kas yra Šerloko Holmso gerbėjai, mėgsta detektyvus ir lengvą mistiką (ne vaiduoklius ir raganas, bet labiau psichologinę mistiką). Ir žinoma, jei esate pradedantysis detektyvų mylėtojas, esu tikra, kad Poe jūsų nenuvilks (bent jau apsakymas „Auksinis vabalas“ nenuvils, jis vienas iš įdomesnių), nes, kaip minėjau, tai detektyvų klasika ir ištakos.

Gražiausi linkėjimai 🙂miau

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s