Šindlerio sąrašas

Vieną lietingą liepos dieną sėdėjau darbe ir galvojau kuo save užimti. Žmonių buvo vos vienas kitas, tad ir darbo praktiškai jokio. Knygą, kurią buvau paėmusi skaitymui, jau spėjau baigti, o visos telefono programėlės greitai įkyrėjo. Mano bendradarbė pasiūlė atsisiųsti filmą, o mūsų skoniai skiriasi kaip diena ir naktis, tad teko gerokai pavargti, kol galiausiai nutarėm pasiduoti. Ir staiga ji manęs klausia, ar aš esu mačiusi „Šindlerio sąrašą“ (1993), sulaukusi neigiamo atsakymo liko giliai nustebinta ir pasiūlė tuoj pat pradėti jį žiūrėti. Žinoma, turiu prisipažinti, jog nesu juodai balto kino mėgėja, tačiau šis filmas jau nuo pat pirmųjų minučių sugebėjo prikaustyti. Deja, mano pamaina baigėsi daug greičiau nei filmas įpusėjo, tad pažadėjau rasti laiko ir nuosekliai peržiūrėti filmą.

Šis filmas, paremtas tikrais faktais, mums parodo Lenkijos žydų gyvenimą Antrojo pasaulinio karo metais, kuomet nacistinė Vokietija okupuoja šalį ir įveda savo rėžimą bei ideologiją. Taip pat filme yra pasakojama Čekijoje gimusio vokiečio Oskaro Šindlerio istorija. Vyras yra be galo gudrus ir apsukrus verslininkas, kuris tuojau pasinaudoja susiklosčiusia situacija ir beveik dykai įsigyja fabriką, kurio darbuotojais tampa ne vokiečiai, ne lenkai, o žydai – pigiausia darbo jėga. Tokiu būdu Oskaras greitai pralobsta žydų dėka. Reikia pabrėžti, jog vyras mato žydų gyvenimo sąlygas, žino kaip su jais elgiamasi, tačiau Oskarui tai darbo jėga, kuri padeda jam turėti.

Filmas yra juodai baltas, tačiau jame yra keturios scenos, kuomet mes matome spalvas. Viena iš jų ir pati  įdomiausia –  mergaitė su raudonu paltu. Kodėl? Ji yra vedama vokiečių kario, kai aplink kariuomenė šaudo beginklius žmones, jėga varo juos iš namų ir atima gyvybę vien todėl, nes jie yra žydai. Vis dėlto Oskaras mato tik tą mergaitę. Kodėl? Siūlau pažiūrėti šį filmą ir rasti atsakymą patiems.

Pamatęs mergaitę su raudonu paltu Šindleris negali atitraukti nuo jos akių. Po šios scenos vyras sušvelnėja žydų tautos atžvilgiu. Ir kodėl jam staiga parūpo žydai, kurie jau nuo filmo pradžios yra niekinami? Jis gi vokietis (skaito save tokiu), kam jam tai? Gal nori išlaikyti pigią darbo jėgą? Gal nori įtikti savo darbuotojams žydams? Ne. Šis žmogus supranta, jog tai ne žydai, tai žmonės. Visi jie ir kiekvienas iš jų yra asmenybė, kuri svajoja, kuri gyvena ir kuri turi šeimą. Tai supratęs Oskaras ryžtasi padaryti viską, ką tik gali, kad kovotu su žiauriu nacių rėžimų. Sužinojęs, jog visi geto gyventojai bus išsiųsti į dujų kameras, jis, padedamas savo buhalterio Itzhako Sterno, sudaro sąrašą žmonių (~1200), kuriuos už savo paties pinigus sutinka perkelti į getą, kuriame jie bus saugūs nuo mirties bei toliau dirbs. Naujasis Oskaro fabrikas gamina kulkas, tačiau jos taip ir nepasiekia rinkos, nes yra brokuotos.  Itzhakas Sternas praneša, jog tai nuostolinga ir jie turi kažką keisti, kitaip nesulauks jokio pelno. Oskaras atsako, jog jis niekada neleis, kad jo pagamintos kulkos atimtų nors vieną gyvybę.

Šis filmas kupinas simbolių (mergaitė su raudonu paltu, žvakės, vanduo, dušas ir pan.) bei ištisas filmas yra ne kas kita, kaip holokausto spalva. Pasak režisieriaus, gyvenimas – spalvos bei šviesos, todėl filmas apie holokaustą ir turi būti juodai baltas, nes būtent toks jis yra, tamsus, niūrus ir be džiaugsmo. Taip pat Robertas Gellately pastebi, jog „Šindlerio sąrašas“ visame kame yra holokausto metafora, juk jame gausu mirties, smurto, baimės bei vergiškas žmonių išnaudojimas (periferija su įvykiais to meto Vokietijoje).

Šis filmas sukrėtė ir buvo sunku suvaldyti ašaras, kurios ritosi skruostais. Filmas privertė susimąstyti apie žmogų, koks jis yra ir kaip lengva juo manipuliuoti. Žydai skriaudė žydus. Vokiečiai žudė žydus, o juk visi jie tokie pat žmonės, niekuo neprasikaltę. Ir kaip galima neapkęsti tautos, tyčiotis iš jos atstovų, vien todėl, kad jie priklauso kitai tautai? Kaip galima atimti kitam gyvybę? Kaip galima žudyti vaikus, kurie net nežino, kas yra gyvenimas? Man tiesiog protu nesuvokiamas toks masinis žmonių žiaurumas kitų atžvilgiu. Ir tuo pat metu baisu dėl to, kas vyksta pasaulyje dabar.

Manau, jog šis filmas kalba pats už save ir jo tikrai nereikia komentuoti, šį filmą turi pažiūrėti kiekvienas, atrasti humaniškumą ir susimąstyti apie šiandieną, juk tai, kas dabar vyksta pasaulyje yra diena prieš žydų suvarymą į getą.

Oscar Schindler: I could’ve got more … I could’ve got more, if I’d just … I could’ve got more …
Itzhak Stern: Oscar, there are eleven hundred people who are alive because of you. Look at them.
Schindler: If I’d made more money … I threw away so much money, you have no idea. If I’d just …
Stern: There will be generations because of what you did.
Schindler: I didn’t do enough.
Stern: You did so much.

Schindler: This car. Goeth would’ve bought this car. Why did I keep the car? Ten people, right there. Ten people, ten more people … This pin, two people. This is gold. Two more people. He would’ve given me two for it. At least one. He would’ve given me one. One more. One more person. A person, Stern. For this. I could’ve gotten one more person and I didn’t. I didn`t …

– baigiamoji filmo scena.

Holokausto metu vien Lenkijoje buvo sunaikinta ~2,8 mln. žydų, tai beveik visa dabartinė Lietuvos populiacija.

P.S. Labai siūlau visiems pasidomėti ir pačia Oskaro Šindlerio istorija.

P.P.S. Filmas man priminė vieno iš A. Kamiu knygos „Maras“ veikėjų samprotavimą. Jis dėstė savo mintis taip: mieste, kuriame gyvena 200 tūkstančių žmonių, 300 žmonių mirtis yra nedidelis skaičius, jis neapčiuopiamas, plaukiojantis ore, tačiau jei kažkas parodytų, koks tai skaičius, tada suprastum, jog visa pagrindinė miesto aikštė būtų nuklota žmonėmis ir tik tuomet supranti, koks didelis skaičius yra 300 žmonių.

Verti dėmesio šaltiniai: filmo anonsas; Šindlerio sąrašas nuoroda (1) (anglų k.); Šindlerio sąrašas nuoroda (2). (anglų k.); 14 faktų apie filmą (anglų k.).