Prieš miegą nusprendžiau pažiūrėti kokį nors nesunkų filmą ir aptikau jau seniai sąraše esantį korėjiečių filmą “Exit“ (2019). Jame buvo visko: romantikos, komedijos, dramos. Viskas prasidėjo mums pristačius niekam tikusį vaikinuką, kurio hobis – laipiojimas sienomis. Miestą užklupus toksiškom dujom, vaikinuko bei merginos vienintelis išsigelbėjimas – būti kuo aukščiau. Čia jis ir parodomas, kaip koks didvyris, kuris išgyveno šią apokalipsę pasikliaudamas savo sienų laipiojimo patirtimi.
Pats siužetas buvo pakankamai įdomus. Mums buvo parodyta, kaip atsitikus panašaus pobūdžio nelaimei, galima išgyventi. Mūsų pagrindiniai veikėjai mus pamokė, ką būtina turėti su savimi bei kaip išsisukti iš keblių padėčių. Kai kurių suptilynių nežinojau ir jos net į galvą nebūtų atėjusios. Tačiau, kai ką nors pamatai, tai įsirėžia tau į atmintį ir kada nors jų prireikus, tu tikrai jas atsiminsi bei panaudosi. Tačiau didžiausia šio filmo pamoka buvo pastatų prižiūrėtojams. Didžioji dalis pastatų turėjo užrakintas duris vedančias ant stogo. Taip, taip jie bando apsaugoti žmones, kad šie veltui ten neitų ar nesugalvotu nuo ten nušokti. Tačiau nelaimės atveju, taip būtų pražudyti begales žmonių.
Gan juokinga pasidarė filmo gale. Dėl tam tikrų priežasčių vaikinuko ir merginos mėginimas pasiekti aukščiausią pastatą tapo sensacija. Jiedu tapo viso miesto akiratyje ir visi su baime stebėjo jų kelionę. Toks jausmas, kad tuo momentu dingo visi kiti toje nelaimėje atsidūrę žmonės. Visų tikslas buvo išgelbėti būtent šiuos du nelabuosius. Tie momentai privertė nusišypsoti.
Šis filmas taip pat privertė susimąstyti, kad dviese geriau nei vienam. Aplamai kalbant, atsitikus kokiai nors nelaimei, dviese yra didesnė tikimybė išgyventi nei vienam. O ir iš emocinės/psichologinės pusės lengviau išgyventi situaciją bei nepasiduoti sunkiu momentu.
Patiko, kad kūrėjai įdėjo kelių asmenybių personažus. Mes galime išvysti visišką savanaudį “narcizą“, kuris galvoja tik apie save. Jis gan gudriai nusikratė nepatogių bei pavojingų užduočių bei gelbėjo tik savo kailį. Šis personažas šiame filme, kaip asmenybė, neužaugo. Liko toks pats savanaudis, tačiau neteko merginos bei gavo gerą smūgį į veidą. Buvo gan liūdna pagalvojus, kad dažniausiai tokie žmonės gyvenime iš tiesų taip ir išlieka. Tačiau, išsaugoję savo gyvybę, netenka draugų arba žmogaus, kuris jiems patinka. Bent iš šios pusės jie gauna atpildą.
Tai nėra pats geriausias filmas. Tačiau jei norite lengvai žiūrimo siužeto su komedijos pėdsakais, tikrai rekomenduoju pažiūrėti “Exit“. Jis privers jus nusišypsoti.
Yubiko
Books Wake Us! 