Zbigniew Batko „Atgalios, arba Lemtingos nederamų knygų skaitymo pasekmės“ (toliau – „Atgalios“) yra apdovanota Garbės diplomu kaip žymiausias 1985–1987 m. debiutas (Lenkijoje). Taip pat 1986 m. dailininkas Stasys Eidrigevičius buvo apdovanotas „Premio Catalonya“ už nuostabias iliustracijai, kurias matome knygoje.
Lenkų kritikai rašytoją Z.Batko lygina su L.Carrolliu. Panašumo tikrai yra, abu jie sukuria visiškai kitokį ir protui sunkiai pavaldų pasaulį. „Atgalios“ – tai daugiasluoksnė pasaka, kurioje su kiekvienu nauju skyriumi galima rasti vis naujų, prasmingų minčių. Autorius sukuria pasaulį, kuriame nieko nėra savaime suprantamo ir tai, kas įprasta, tampa kažkuo neįprastu.
Ši knyga išskirtinė savo nekasdieniškais veikėjais. Pavyzdžiui, žalios spalvos Arklys, kareivis-raitelis Alisos Močiutė, Pingvinas svajojantis pasiekti žvaigždes, žmogus virstantis Triušiu, Gygutė, kuri norėjo būti gegute, gyvybe pulsuojantis namas, devynios galybės įvairiausių laikrodžių, bet nė vieno su gegute ir pan. Z.Batko turi beribę vaizduotę ir puikiai ją perteikia žodžiais. Knygoje galima pastebėti humoro (kartais net juodo), ironiškų pastabų, kurias nesunkiai perpras suaugusieji, gyvenimo realijų. Taip pat manęs neapleido mintis, kad autorių įkvėpė ne tik L.Carrollis, bet ir kiti garsūs vaikų literatūros autoriai: M.Ende, E.T.A.Hoffmannas ir kiti (mano vaikų literatūros žinios gan menkos, tad tikiu, kad įkvėpimo šaltinių būta ir daugiau).
Stasio Eidrigevičiaus iliustracijos yra be galo žavios ir keliančios lengvą melancholijos jausmą, tačiau „Atgalios“ knygai jos vienareikšmiškai tiko. Esu skaičiusi V.Žilinskaitės apysaką ,,Kelionę į Tandadriką“ (nuostabi knyga, labai rekomenduoju), kurią iliustravo taip pat Stasys. Jis vienareikšmiškai puikiai perteikia ir siužetą, ir nuotaiką paveikslais.
Vis dėlto, aš labai nuoširdžiai norėjau, kad man ši knyga patiktų, tačiau skaityti ją buvo sunku ir perskaičiusi nesijaučiau pilnai supratusi jos grožio. Tai viena keisčiausių knygų, kurias esu skaičiusi. Taip, iliustracijos labai žavios, tačiau turinys… Uch, ši knyga, nors ir skirta vaikams, man buvo tikras iššūkis. Trūko man tvirto, racionalaus pagrindo, nuo kurio galėčiau atsispirti ir mėgautis. Knygoje „Atgalios“, mano skoniui, buvo per daug vaizduotės ir aš negebėjau perprasti visto to grožio ir siužeto įmantrybių, kurias siūlo Z.Batko.
Esu tikra, kad žmonėms, kurie turi beribę vaizduotę, kuri yra naivi ir patikli, tikinti viskuo, kas parašyta, ši knyga bus tikras perlas. Vis dėlto, jei turite ribotą vaizduotę ar sunkiai pavyksta įsijauti į fantasmagorišką pasaulį, šį knyga gali kelti dviprasmiškus jausmus.
O gal jūs esate ją jau skaitę? Jei taip, pasidalinkite savo įžvalgomis.
Books Wake Us! 