DADADA-DAN TENKO. Šokio ir perkusijos šou „Sniegas, mėnuo ir gėlės“

Sveiki! Visai neseniai turėjau džiaugsmo dar kartelį aplankyti Operos ir baleto teatrą ir šį kartą ėjau į pasirodymą, kuris ryškiai skyrėsi/ skiriasi nuo tų, kuriuos dažniausiai galima pamatyti. Kita vertus, šis koncertas prikaustė mane nuo pat pirmos akimirkos ir susižavėjimas neapleido net šiam pasibaigus.

476063_10150588654711470_1709265431_o

Trumpai pristatant koncertą bei kolektyvą. „Dadadadan Tenko“ yra modernaus meno kolektyvas, savo pasirodymuose derinantis tradicinę Japonijos kultūrą su šiuolaikine. Jie meistriškai groja japoniškais būgnais ir kitais tradiciniais japoniškais instrumentais (trijų stygų gitara shamisen, bambukine išilgine fleita shinobue bei kt.). Visi kolektyvo nariai yra kupini energijos, džiaugsmo, humoro ir nebijo to parodyti santūriai publikai bei užmegzti su ja pokalbius. Kolektyvas savo pasirodyme derina ne tik nuostabią muziką, lietuviškai ausiai neįprastus instrumentus, bet ir teatrališkumą bei šokį. Koncerto metu yra pasakojamos pasakos apie drąsą, meilę, aistrą, liūdesį, pyktį, džiaugsmą bei kitas emocijas, kurias jaučia kiekvienas žmogus.

Tenko siekia pralinksminti žmones ir pakylėti juos emociškai. Norime perduoti bent dalį savo energijos ir nuotaikos. Tikimės, kad klausytojai bus sužavėti mūsų koncerto ir įkvėpti kitą dieną pradėti puikiai nusiteikus

–I. Mondori.

Pavadinimas, kuris buvo pasirinktas koncertui „Sniegas, mėnuo ir gėlės” simbolizuoja klasikinį japonų meną bei literatūrą, kuriuose pasitelkiant šiuos vaizdinius yra perteikiami metų laikai bei pati laiko tėkmė (praeitis – dabartis – ateitis).

Šio spektaklio pagrindiniai herojai yra ritmas bei judesys, kuris yra pagrinde diktuojamas japonų tradicinių būgnų, o jiems asistuoja kiti ne ką mažiau įspūdingi instrumentai. Koncerto metu galima geriau susipažinti su taiko – tradicinė japoniška perkusijos forma naudojant didelius būgnus. Šie būgnai, kurie buvo sukurti maždaug prieš tūkstantį metų, buvo naudojami norint pelnyti dievų ir dvasių prielankumą bei nubaidyti blogąsias dvasias.

Mano nuomonė. Drąsiai galiu sakyti, jog jei Vilniuje dar kartą bus organizuotas Tenko kolektyvo pasirodymas, tuoj pat bėgsiu pirkti bilietų, nes jų pasirodymai yra to verti. Greičiausiai tai bus vienas iš trumpiausių (ir mažiausiai išsamus bei  objektyvus) mano rašytų straipsnių, bet esu patenkinta viskuo: muzika, drabužiais, atlikėjais, šokėjais (nors ir nelabai supratau viso šokio grožio), programa. Sunku būtų rasti kokių nors trūkumų, apart to, jog mielai klausyčiausi jų pasirodymą dar papildomą valandą, nes kolektyvas tikrai nuostabus bei draugiškas (vėliau darėsi nuotraukas su žiūrovais bei su jais bendravo). Mane ypač sužavėjo tai, jog mano širdis plakė į būgnų ritmą. Kvailystė, žinau, bet tai jaudina. Beveik visą koncertą stebėjau sceną susižavėjimo kupinu žvilgsniu ir mėgavausi. Greičiausiai tai bus vienas nuostabiausių pasirodymų, kuriuos esu mačiusi Operos ir baleto teatre.

miau

Boku dake ga Inai Machi

Boku dake ga Inai Machi“ yra iš tų anime, kuriuos pažiūrėjęs susimąstai tiek apie gyvenimą, tiek apie poelgius jame. Šiais laikais labai sunku sukurti gerą animaciją, kuri patrauktu dėmesį, tuo labiau, kai kalbame apie fenomenus. Nors šis Anime yra 2016 metų, jis gan idomus, veiksmas gerai išvystytas bei kupinas mįslių.

Pačioje pradžioje mes esame supažindinami su pagrindiniu veikėju Satoru Fujinuma ir jo galia, kurią kūrėjai pavadino „Revival“.  Jam kur nors esant ir netoliese atsitikus kokiai nors nelaimei, jis yra gražinamas kelioms minutėms atgal, kad sustabdytų kokį nors incidentą. Tačiau „Revival“ pasikartoja vis dažniau ir dažniau, tad jis pradeda prisiminti savo vaikystę, kai jo draugai buvo pagrobti bei nužudyti, o jis pats per atsitiktinumą nepatyrė to paties.

Boku.dake.ga.Inai.Machi.full.1982267

Viskas pasikeičia, kai vieną dieną, grįžęs po darbo, išvystą nužudytą mamą, o policija jį pradeda persekioti, nes mano, kad tai jo darbas. Satorui bandant pabėgti, jam vėl pasireiškia „Revival“, tačiau šį kartą jis grįžta daug metų atgal, porą savaičių iki savo klasiokų pagrobimų ir nužudymų vaikystėje. Jis suvokia, kad norint išgelbėti mamą, jis turi sustabdyti viso to pradžią, vaikystės žudiką, kuris niekuomet ir nebuvo išaiškintas.

Pirmoji jo auka buvo mergaitė, kuri visuomet buvo viena, o namuose patirdavo smurtą. Jis su ja susidraugauja, tačiau jam nepavyksta. Ji visgi miršta, tačiau keliomis dienomis vėliau. Grįžęs į dabartį jis suvokia savo klaidas ir prašo dar karta būti nugabentam atgal, į praeitį, tačiau šį kartą jis stengsis padaryti viską, kad visus išgelbėtų. Jo prašymas buvo įgyvendintas.

Šį kartą jam pavyksta visus išgelbėti, tačiau kas žudikas? Žiūrovai, kartu su pagrindiniu veikėju, sprendžia šią painią mįslę ir bando surasti, suvokti, kas tikrasis kaltininkas. Nors Anime veiksmas sukasi aplink mokyklą, kūrėjai sugebėjo tai padaryti įdomiai. Atskleidžia kiekvieno veikėjo ydas, gyvenimo sunkumus, žmonių, tėvų daromas klaidas ir kaip draugystė, pasitikėjimas vienas kitu gali padėti įveikti sunkumus, netgi išgelbėti gyvybes.

Įdomiausia tai, jog kiekvienoje serijoje mes esame aklagatvėje. Mes nesugebame išsiaiškinti žudiko tapatybės iki pačių paskutinių serijų. Nors, vienoje serijoje aš nuspėjau jo tapatybę, mane kūrėjai iškart vėl suklaidino tam tikrų antrinių veikėjų šešėliais. Tačiau visko amžinai nenuslėpsi. Kai buvau jau visiškai įsitikinusi, kad tai jis, tas veikėjas, yra žudikas, šio anime kūrėjai nebetempdami siužeto  jau kitoje serijoje parodė, kad visgi aš neklidau. O ar jūs iminsite šia mįslę?

index

Tačiau visur yra minusų. Kaikurios vietos buvo per daug ištemptos. Visą šį Anime galima buvo parodyti per žymiai mačiau serijų. Tačiau, prisipažinsiu, kad tai netrugdė žiūrėti, nes kiekvienoje serijoje buvo šiokios tokios mistikos, bei nuorodų į žudiką, kas žiūrovams ir yra svarbiausia. Tačiau man dar nepatiko pabaiga. Pačioje pabaigoje veikėjas guli komoje, o žudikas vaikšto laisvėje. Tačiau, Satorui, atsibudus, pas jį grįžta ir žudikas, kol galiausiai jis yra pagaunamas, o veikėjas toliau gyvena. Pati pabaiga gan keista, nesueinanti su visu Anime, stilius kiek kitoks. Norėjosi kažko kito, gal liūdnesnės pabaigos, o gal, kad jis savo gyvenimą nugyventu su vaikystės mergaite, tačiau kūrėjai mums šio džiaugsmo nesuteikė ir pabaigą palyginus su viso Anime veiksmu padarė greitą, be kulminacijos. Toks jausmas, kad jiems pritruko laiko ar biudžeto lėšų.

 Tačiau nesupraskite manęs blogai. Šiame Anime mes išvystame stiprią draugystę tarp vaikų, kurios pagalba jie gali daug ką įgyvendinti. Mums taip  pat parodo, kad, kai kurių dalykų tu vienas nepadarysi, kas ir buvo Satoru pirmojo „Revival“ grįžimo nesekmės priežastis. Tad, šį Anime tikrai verta pažiūrėti kiekvienam ir patirti nuostabią dedektyvo kelionę, kurioje tu ne tik žiūri veikėjo aiškinimąsi, kas yra žudikas, bet ir pats ieškai nuorodų į jį. O kartu susimąstai apie savo pačio gyvenimą, apie padarytas klaidas jame, kai galėjai kažkam pagelbėti, kažkam užkirti kelią, tačiau nuėjai, kaip ir mūsų pagrindinis veikėjas. Nors jis gavo galimybę grįžti į praeiti, nemanau, kad tikrame gyvenime tai įmanoma. Tačiau nepamirškite, kad kiekvienas gali gauti antrą progą, o ją gave nepadarykite tos pačios klaidos, kaip praeitije, nes ir vėl teks gailėtis. Tad smagaus žiūrėjimo bei nužudymų kupinos kelionės su „Boku dake ga Inai Machi

otilija

Yubiko

Konkursas (I)

Sveiki visi! Kaip ir buvo žadėta, skelbiame konkursą, kurio metu trys laimingieji galės laimėti norimą knygą. Taisyklės labai paprastos:

  1. Jums bus pateikta 15 klausimų, norint laimėti prizą, būtina atsakyti bent į 7 klausimus teisingai (mėginimų skaičius nėra ribojamas).
  2. Vadovaujamės principu „kas pirmesnis tas gudresnis“, todėl pirmieji atsakė bent į 7 klausimus teisingai gaus prizus.
  3. Rašydami atsakymus komentarų skiltyje nepariškite nurodyti savo el. pašto, kad galėtumėme su jumis susisiekti. Taip pat nepamirškite komentare nurykite, kokios knygos pageidaujate.
  4. Konkursas tęsis iki liepos 12 dienos. Tą dieną skelbsime nugalėtojus bei paviešinsime atsakymus į klausimus.

Linkime visiems sėkmės (:

P.S. Mūsų puslapio prenumerata nėra privaloma, bet pageidautina.

questions

KLAUSIMAI:

  1. Iš kokios planetos yra kilęs Supermenas?
  2. Koks paukštis Biblijoje gieda?
  3. Ką reiškia posakis “paved with good intentions”?
  4. Kurioje šalyje vyksta “Džiunglių knygos” veiksmas?
  5. Ką bendro turi šie daiktai: dykuma, meteoritas, karūnas, medis ir rožė?
  6. Kokių uogų laukai, pasak vienos „The Beatles“ dainos pavadinimo, yra amžini?
  7. Ką Veimaro Respublikoje nuo maždaug 1921 metų birželio iki 1924 metų sausio vadino „žydų konfeti“ („Judenfetzen“)?
  8. Japonijoje Goryo Hamaguchi padegė ryšių laukus, kaip dėkingumo ženklą Wakajama miesto gyventojai pastatė jam paminklą. Kas tą dieną įvyko?
  9. Vieni mato vilką, kurį reikia mušti, kito mano, jog tai karvė, kurią galima be perstojo melžti, ir tik nedidelė dalis mato tame arklį, kuris traukia vežimą. Ką turėjo omeny Čerčilis?
  10. Gyvenęs 4 metus Paryžiuje M. Šagalas nusprendžia grįžti trumpam į Vitebską, nes gaunami X tampo vis šaltesni. Ką slepia X?
  11. Istoriniai romanai teigia, jog ji teikė pirmenybę priešų deginimui, o ne kankinimui ar plakimui. Kokia tai istorinė asmenybė?
  12. Kodėl daugumoje bažnyčių freskų galima pamatyti avis?
  13. konkursas
    Po šiuo plakatu yra užrašas, skatinantis nebūtų idiotu. Koks žodis yra užbrauktas?
  14. Restorane pietauja du vyrai, vienas iš jų yra stambaus kūno sudėjimo, o kitas – lieknas. Abu jie užsisako stiklinę vandens su ledu bei kepsnį. Lieknasis vyras netrukus baigia savo pietus ir išeina iš restorano, tuo tarpu stambusis neskuba. Neužilgo stambusis vyras miršta. Kodėl, jei abiejų maistas buvo vienodas bei abu buvo fiziškai sveiki?
  15. Apie kokią visiems žinomą moterį dainuoja J. Cozart?

More English, French, and Spaniards came to visit

And they greeted us with guns and germs and steel

They forced us into unknown lands of exile

They pillaged, raped, and left us all for dead

So now I’m far more liberal with a weapon

 

Galima laimėti šias knygas:

  • Julie Kagawa „Geležies karalienė“1.1
  • Julie Kagawa „Geležies riteris“
  • Sharon Sala „Sugrįžusi“
  • Sharon Sala „Žūtbūtinė medžioklė“
  • Sharon Sala „Perėjusi pragarą“
  • Carla Neggers „Neramūs vandenys“
  • Nora roberts „Pagrobta žvaigždė“
  • Nora Roberts „Žiniuonė“
  • Catherine Mann „Visa širdimi“ + Jo Leigh „Nuogas Niujorkas“

 

 

(Nelaimėtos knygos bus atiduotos bibliotekoms)

Jei jums patiko šis žaidimas (protmūšis), duokite mums žinoti, sukursime dar (:

GRAŽIOS VASAROS ❤

Susipažinkime (komandos papildymas)

Sveiki visi! Jau greičiausiai spėjote pastebėti, jog mūsų komandos gretas papildė dar vienas smagus žmogutis – Yubiko, todėl ta proga nieko nelaukiame ir kviečiame visus geriau su ja susipažinti! Mūsų paraginta ji štai kaip save pristato:

yubiSveiki, esu studentė, laisvalaikiu savanoriaujanti gyvūnų prieglaudoje ar įvairiuose renginiuose. Prie tinklalapio Bookswakeus prisijungiau gan neseniai ir daugelis jūsų mane pažįsta kaip Yubiko. Kaip kiti komandos nariai mėgstu skaityti, žiūrėti filmus, rečiau vaikštau į teatrus ar spektaklius, tačiau pasitaikius progai, jų neatsisakau. Dėl šios priežasties aliss mane ir pakvietė jums rašyti recenzijas. Tačiau vis neturėjau laiko ar įkvėpimo. Na, mokslai, savanorystės ir visa kitą… Tačiau aš taip pat esu didelė Japonijos bei anime fanatikė. Nors kartais neturiu visiškai laiko net koliui* pasimokyti, tuo tarpu kokiai vienai serijai jo visuomet pas mane atsiras ;D aliss spaudžiama paprašiau jos, kad leistu parašyti savo įspūdžius apie anime ir jai sutikus iškart ėmiausi šio darbo. Kadangi anime žiūrėti man yra tikras malonumas, tai ir rašyti man yra atgaiva, niekada nepritrūksta žodžių, o ir papkėje jau turiu 5 recenzijas, kurias artimiausiu laiku pasidalinsiu su jumis.

Tad tiek bus apie mane, jei turite klausimų visuomet galite kreiptis!

 

* koliokviumas. Studentų pasaulyje tai būtų atitikmuo kontroliniams darbams, tik kad labiau “vėžį varo” (:

** atsižvelgiant į tai, jog mūsų Yubiko yra anime mėgėja, vizualiai pateikiame jos anime versiją :3

P.S. Šį trečiadienį (liepos 5 dieną) mes skelbsime savo pirmąjį konkursą, tad būkite budrūs ir nepraleiskite progos sudalyvauti bei laimėti!

GRAŽIOS DIENOS!

Gugure! Kokkuri-san

Šiandiena jums pristatysiu komedijos žanro Anime „Gugure! Kokkuri-san“. Tai puikus pasirinkimas tiems, kas nori pasijuokti iš juokingų atsitikimų, veikėjų kvailumo. Jis žiūrisi lengvai, kadangi nėra paslėptos gilios minties, o veiksmas aiškus ir suprantamas.

Jau pačioje pirmoje serijoje kūrėjai bando parodyti savo humorą bei prajuokinti žiūrovus. Ir jiems tai puikiai pavyksta. Mes esame supažindinami su pagrindine veikėja, mergaite, kuri gyvena viena dideliame name. Mokykloje ji neturi draugų, visi jos vengia, kadangi ji mano esanti lėlė, neturinti jausmų, išraiškų, o jos vienintelis maistas yra Ramen sriuba.

Veiksmas prasideda, kai ji nusprendžia pažasti žaidimą „Gugure! Kokkuri-san“. Taisyklės tokios pačios, kaip žaidžiant žaidymą Ouija, kurio metu laikant medinę rodyklę ant lentos su raidėmis yra kviečiama dvasia iš kito pasaulio, kuri atsakytu į tavo klausimus. Vienintelis skirtumas tas, kad žaidime „Gugure! Kokkuri-san“ yra kviečiama lapės dvasia Kokkuri-san. Visi žinome, kad šitų žaidimų negalima žaisti vieniem, tačiau ji vis tiek jį sužaidė ir ją pradėjo persekioti lapės dvasia.

Fanj

Pats jų susipažinimas jau prajuokina žiūrovus, kadangi jam atsiradus, už mergaitės kambario lango, ji nepatiki, kad tai lapės dvasia ir net iškviečia policiją, kad suimtu neaiškų asmenį jos name. Kitą dieną jam grįžus iš komisariato prasideda visa komedija.

Kiekvienoje serijoje veiksmo siužetas yra vis kitoks, tačiau veikėjai juose yra glaudžiai susiję. Iš pradžiu viskas vyksta aplink mergaitę ir lapės dvasią, kuriam pagaila mergaitės ir pradeda su ja gyventi. Jis jai pradeda gaminti normalų maistą, ne tik Ramen sriubą, kas yra neįmanoma, o viso to pasekmės juokingi įvykiai, kurių gale ji visgi gauna savo sriubą. Vėliau atsiranda šuns dvasia, kuri, kaip ir lapė, visada būna žmogaus pavidalu. Juokingiausia tai, kad jie jam sukalė budą prie kurios jis būna pririštas grandine, kaip normalus šuo, tačiau skirtumas tame, kad jis visada būna žmogaus pavidalo. Tad vaizdas tikrai prakjuokinantis.

Nors tai tikrai gera komedija, jame yra ir minusu. Neilgai trukus visi bairiai pradeda kartotis, veiksmas nejuda toliau namo aplinkos. Visa laimė, kad kūrėjai, tarsi tave išgirdę pasikeičia aplinka ir mes keliaujame į mergaitės mokyklą, kur esame supažindinami su vienu jos klasioku. Kai jį parodė, prisipažinsiu, verkiau iki ašarų. Jos klasiokas buvo ateivis, kurį visi laikė žmogumi, o juokingiauisa, kad lapės dvasia suvokė, kad jis ateivis, kad ir kaip į jį pažiūrėsi, tačiau niekas juo netiki.

med_1471386111_00031

Galiausiai serijos eina į pabaigą ir tu tuo apsidžiaugi, kas nėra labai gerai. Jiems pritruko vaizduoties, naujų vaizdų, atsitikimų. Iš tiesų galėjo būti kiek mažiau serijų, nes veiksmams, bajeriams nesikeičiant, atsibosta žiūrėti. Vienu metu net norėjau numesti į šalį šį Anime, tačiau džiaugiuosi, kad to nepadariau, kadangi paskutinės serijos buvo gan neblogos. Tarsi iš naujo sudomino ir paliko žiūrovą apimtą smalsumo, kas verčia pereiti prie mangos. Ne, jos dar neskaičiau, tačiau tikrai pagalvojau apie ją ir gal kurią dieną paskaitysiu.

Tad šis Anime tikrai nėra prastas. Patarčiau jį pažiūrėt nuobodžiom dienom, kada neturite ką veikti, kai norisi pasijuokti. Nors veiksmas kiek monotoniškas, bairių tikrai yra ir gan gerų. Tad neapeikite šio anime, o turint laisvesnio laiko, būtinai pažiūrėkite jį .

otilija

Yubiko

 

Šiąnakt aš miegosiu prie sienos

Šiaip jau nesu žmogus, kuris skaito daug trumposios prozos. Mano mėgstamiausia knygos apimtis yra maždaug 300psl. Tokias knygas lengva skaityti, jas patogu nešiotis su savimi, be to, manau, jog 300psl yra būtent ta apimtis, kai siužetu sudomini skaitytoją ir jam nepasidaro nuobodu.

Visgi bibliotekoje užtikau man kažkada (nebepamenu kieno) rekomenduotą Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinį “Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” ir nusprendžiau suteikti jam šansą. Blogiausiu atveju, pagalvojau, perskaitysiu dvi esė, nepatiks ir padėsiu atgal.

Iš pradžių knygą daviau mamai, o ji padrė taip, kaip žadėjau “jei ką” daryti pati – perskaičiusi dvi esė ji grąžino knygą man. Sakė nieko naujo ir įdomaus, nors viena visai patiko ir priminė mamai jos pačios gyvenimą. Daugiau, matyt, ji skaityti apie save nenorėjo.

Aš “Šiąnakt aš miegosiu prie sienos” skaityti pradėjau prokrastinuodama (socialinio dykinėjimo metu, kaip pasakytų vlkk). Turėjau rašyti esė apie dualizmą Nathaniel’io Hawthorne’o apsakyme “Apgamas”, bet, kaip visuomet, tai atidėliojau iki paskutinės dienos ir apsimetinėjau, kad Radvilavičiūtės esė skaitymas yra savotiškas tyrimas apie patį esė žanrą. Ar grožinio stiliaus esė man padėjo rašant mokslinio tipo tekstą? Tikrai ne. Bet užkabino.

Taigi, šioje vietoje lyg ir turėčiau parduoti jums idėją, verta šią knygą skaityti, ar ne. Tačiau sunku, nes puikiai suprantu, jog Radvilavičiūtės kūryba ne visų skoniui. Man labai patinka, man patinka tai kaip ji rašo, man patinka jos humoro jausmas, man patinka tai, jog ji labai susivokusi ir sąmoninga moteris ir tai puikiai atsispindi tekste. Bet iš kitos pusės, tai kasdieniai tekstai apie vienišą moterį, gyvenančią su paaugle dukra ir katinu. Apie 40+ sulaukusią moterį, kurį eidama į Rimi visuomet geria brendį. Normalu, kad ne visi norės apie tai skaityti ir ne visiems tai patiks.

Sutinku, kad kartais tekstuose trūksta struktūros ar atsakymo į klausimą “o kas iš to”? Tačiau tas paprastas lindimas į kito žmogaus gyvenimą (o juk gyvenime niekaip ir neatsakysi į klausimą “kas iš to”?) man patiko. Knygoje radau labai daug dalykų, kurie rezonavo su mano mintimis, nuolat sustodavau ir mintyse sušukdavau “ėėėė, aš irgi taip sakau!”. Dabar man 22, kiek tai pasako apie mane?

viktorijos

Katja Millay “Ramybės jūra”

 

Sveiki visi 🙂 Grįžtu su dar viena knygos apžvalga ir šį kartą tai Katja Millay knyga „Ramybės jūra“. Pripažinsiu iš šios knygos nesitikėjau labai daug ir pati tikriausiai niekada nebūčiau paėmusi šios knygos į rankas, tačiau gavau ją dovanų, todėl  nusprendžiau šiai knygai suteikti galimybę ir, jei atvirai, tai knyga mane nustebino netgi labai. Pirmieji knygos skyriai nebuvo niekuo ypatingi ir netgi buvo šiek tiek nuobodoki, skaitėsi labai lėtai ir jau pradėjau galvoti, kad mano nuojauta apie „Ramybės jūrą“ pasitvirtino. Taigi nusprendžiau, nuo šios knygos, padaryti kelių dienų pertrauką ( tiesa kelios dienos virto beveik keliomis savaitėmis) na, o kai vėl paėmiau ją į rankas nebegalėjau atsitraukti ir beveik visą knygą perskaičiau per vieną dieną.

„Ramybės jūra“ tai knyga apie merginos vardu Nastia gyvenimą po tragiško atsitikimo, po kurio dalis merginos „mirė“. Manau, labai gerai knygos esmę apibūdina mėgstamiausia mano citata iš šios knygos:

Daylight won‘t protect you from anything. Bad things happen all the time, they don‘t wait until after the dinner

Būtent ši citata privertė mane labiausiai susimąstyti ir ne tik apie tai, kad blogi dalykai nelaukia tamsos, bet ir apskritai apie gyvenimo trapumą.

Kalbėdama apie „Ramybės jūrą“ pirmiausia  norėčiau aptarti šios knygos veikėjus, kurie, bent jau man, patiko labai 🙂 Patiko, kad veikėjai turėjo kiekvienas savo istoriją ir asmenybę. Taip pat man labai patiko realistiškos veikėjų reakcijos į įvairias situacijas. Ir nors ne visiems jų sprendimams pritariau,  nebuvo sunku suprasti kodėl vienas ar kitas veikėjas priėmė būtent tokį sprendimą. Nastia ir Džošas, pagrindiniai knygos veikėjai, abu žino ką reiškia netektis, ir nors abu jie prarado skirtingus dalykus ( Nastia – save ir tai kuo kažkada buvo, Džošas – artimus žmones ) su netektimi jie abu kovoja panašiai – atsiribodami nuo juos supančio pasaulio. Dar viena knygos veikėja, kuri man labai patiko, tai –  Tiernė, tačiau ji nėra pagrindinė veikėja, o tai reiškia, kad ir jos istorija nėra išplėtota taip plačiai, kaip man norėtųsi, taigi jei ateityje atsirastų knyga būtent apie Tiernę, net nedvejodama ją perskaityčiau 🙂

Vos nepamiršau paminėti, kad man labai patiko tai, kad veikėjai turi pomėgius, be kurių negalėtų gyventi. Nastiai tai grojimas pianinu, taip pat šiek tiek neįprastas, bet man pasirodė labai įdomus merginos pomėgis kolekcionuoti vardų reikšmes. Na, o Džošas užsiima medžio darbais. Ir jei atvirai, man be galo patiko koks atsidavęs vaikinas savo darbui.

Tiesa, verta paminėti, kad ši knyga, bent jau man tai sukėlė vos ne visas įmanomas emocijas. Skaitydama ir šypsojausi ir liūdėjau, o kartais netgi pykau, tik va verkti šį kartą neprivertė.

Knygos pabaiga privertė mane jaustis labai dvejopai. Iš vienos pusės džiaugiausi, kad buvo atsakyti rūpimi klausimai, tačiau kita vertus norėjosi ir šiokios tokios paslapties ir bent jau mano nuomone paskutinis skyrius buvo visai nebūtinas, tačiau privalau paminėti, kad džiaugiuosi, jog paskutinis puslapis (ar tiksliau kelios paskutinės pastraipos) egzistuoja. Ir taip, žinau, kad taip sakydama prieštarauju pati sau, tačiau, kaip ir sakiau, mano jausmai knygos pabaigai labai dvejopi 🙂

Pabaigai norėčiau pasakyti, kad pradėjusi rašyti šią apžvalgą tikėjausi aptarti labai daug ir tik rašydama supratau, kiek daug savo minčių turėsiu nutylėti, kad neišplepėčiau visų iki vieno knygos įvykių.

Taigi, taip. Ši knyga tikrai nebuvo tobula, bet nors ir nuskambės keistai, būtent tie trūkumai padarė  šią istoriją tokią gražią ir tikrą. Ir galbūt todėl būtent „Ramybės jūra“ ir yra ta knyga, kuriai po visai netrumpo laiko ramia sąžine skyriau penkias žvaigždutes. Pabaigai, norėčiau pasakyti, kad šią knygą rekomenduoju visiems, kuriems patinka gyvenimiškos istorijos sukeliančios daug emocijų 🙂

aistes